Pagrindinės įžvalgos:
Straipsnyje aptariamas apsaugų ir aptvarų projektavimas pagal LST EN ISO 13857, įskaitant siekimą virš apsaugų / aplink jas ir per angas. Pabrėžiama, kaip svarbu parinkti sprendimus pagal rizikos lygį, taip pat reguliariai stebėti ir prižiūrėti apsaugines konstrukcijas.
- LST EN ISO 13857 nustato minimalius saugos atstumus, kad būtų užkirstas kelias patekti į pavojingąsias mašinos zonas
- Reikalavimai pagrįsti antropometriniais ir biomechaniniais duomenimis; jie taikomi 14 m. ir vyresniems asmenims bei vyresniems nei 3 m. vaikams, kai siekiama pro angas
- Standartas skiria mažą ir didelę riziką; apsaugos priemonių parinkimui būtina įvertinti mašinos riziką
- Siekiant į viršų: 2 500 mm (maža rizika) ir 2 700 mm (didelė rizika) kaip minimalūs saugūs atstumai
- Angoms: 20 mm atveju reikia 120 mm atstumo nuo pavojaus zonos, o 80 mm atveju – 850 mm; tai, be kita ko, taikoma robotų aptvarams ir apsaugams
LST EN ISO 13857 standartas nustato išsamius minimalių saugos atstumų reikalavimus, kurių būtina laikytis, kad būtų užkirstas kelias patekti į potencialiai pavojingas mašinos zonas. Apsauga nuo patekimo į pavojingas zonas yra esminė mašinų saugos dalis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius projektavimo principus ir praktines rekomendacijas, kaip šiuos reikalavimus įgyvendinti pramoninėje aplinkoje.
Minimalių saugos atstumų supratimas
Minimalūs saugos atstumai nustatomi remiantis antropometriniais ir biomechaniniais duomenimis, atsižvelgiant į žmonių kūno matmenų skirtumus. Svarbu, kad konstravimo biuras suprastų šias vertes ir tinkamai jas taikytų savo projektuose. Dokumentas taikomas 14 metų ir vyresniems asmenims, taip pat atsižvelgia į vyresnius nei 3 metų vaikus, kai kalbama apie pasiekimą per angas.
Rizikos kategorijos
Standartas išskiria du pagrindinius rizikos lygius: mažą ir didelę. Projektuojant apsaugos priemones būtina atlikti išsamų mašinos rizikos vertinimą, kad būtų nustatyta, kuri kategorija taikoma:
- Maža rizika: taikoma situacijoms, kai pavojus apsiriboja nedideliais sužalojimais, pavyzdžiui, įbrėžimais.
- Didelė rizika: taikoma situacijoms, kai galimi sunkūs sužalojimai, pavyzdžiui, lūžiai ar amputacijos.
Minimalūs saugos atstumai siekiant iš viršaus
Vienas svarbiausių aspektų yra tinkamai suprojektuotas pavojingos zonos aukštis, vertinant galimybę ją pasiekti iš viršaus:
- Maža rizika: minimalus saugos atstumas turi būti 2 500 mm.
- Didelė rizika: minimalus saugos atstumas turi būti 2 700 mm.
Pasiekimas virš apsauginės konstrukcijos ir minimalūs saugos atstumai
Standartas nustato reikalavimus dėl minimalių saugos atstumų, kai pavojingą zoną galima pasiekti virš apsauginės konstrukcijos. Norint nustatyti tinkamus atstumus, reikia naudotis standarte pateiktomis lentelėmis, kuriose šie atstumai tiksliai apibrėžti pagal apsauginės konstrukcijos aukštį ir galimą riziką.
Pasiekimas aplink apsauginę konstrukciją
Standartas nustato reikalavimus dėl minimalių saugos atstumų, kai pavojingą zoną galima pasiekti aplink apsaugines konstrukcijas. Šie atstumai turi būti tinkamai numatyti, kad būtų užkirstas kelias patekti į pavojingas zonas. Tam taip pat reikia naudotis atitinkamomis standarte pateiktomis lentelėmis.
Pasiekimas per angas ir minimalūs saugos atstumai
Standartas nustato didžiausius apsauginių konstrukcijų angų matmenis – plyšių, kvadratų ir apskritimų formos, kurių būtina laikytis, kad būtų užkirstas kelias galūnėms patekti į pavojingas zonas. Šie matmenys nustatyti skirtingoms kūno dalims, pavyzdžiui, piršto galiukui, pirštui, plaštakai ar visai viršutinei galūnei, ir nuo jų priklauso minimalus saugos atstumas iki pavojingos zonos.
Praktiniai pavyzdžiai
Dažniausiai šis standartas taikomas montuojant aptvarus, atskiriančius pavojingas zonas ir saugančius nuo patekimo, pavyzdžiui, naudojant blokavimo tipo apsauginius įtaisus (vadinamąją stebimąją apsaugą). Apie apsaugų tipus kalbama standarte LST EN 14120. Pati saugos funkcijos realizacija priklauso nuo mašinos rizikos vertinimo, taip pat nuo patekimo į konkrečią zoną dažnumo. Geras pavyzdys, kur taikomi aptvarai su tinkamu akučių dydžiu pagal LST EN ISO 13857 standartą, yra pramoninio roboto darbo zonos aptvėrimas. Tokio tinklo akutė yra konkretaus dydžio būtent tam, kad apsaugotų nuo patekimo į pavojingą zoną ir sumažintų aptvaro užimamą plotą (iki 120 mm nuo pavojaus šaltinio). Žinoma, tokius aptvarus galima montuoti aplink bet kurią gamybos liniją, kurioje yra pavojingų zonų.
Kitas pavyzdys – mašinų apsauga naudojant įvairių tipų gaubtus. Pagal LST EN ISO 13857 standartą, jei anga yra 20 mm pločio, saugos atstumas iki pavojingos zonos turi būti 120 mm, kad nebūtų galima pakišti piršto po gaubtu.
- 20 mm pločio plyšys: minimalus saugos atstumas yra 120 mm.
- 80 mm pločio anga: minimalus saugos atstumas yra 850 mm.
Apsauginės konstrukcijos ir minimalūs saugos atstumai
Apsauginės konstrukcijos yra fiziniai barjerai, neleidžiantys patekti į pavojingas zonas. Tai gali būti mašinų apsaugos, barjerai, grotos ar kiti prieigą ribojantys elementai. Tinkamos apsauginės konstrukcijos pasirinkimas priklauso nuo mašinos specifikos ir atlikto rizikos vertinimo, taip pat nuo sprendimų, priimamų projektuojant mašinas.
Papildomos apsauginės konstrukcijos
Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų apsauginių konstrukcijų, kurios ribotų galūnių judėjimo laisvę ir taip didintų saugą. Tokių konstrukcijų pavyzdžiai gali būti dvigubi barjerai arba tinklai. Tokie sprendimai ypač svarbūs ten, kur būtina užtikrinti atitiktį minimaliems saugos reikalavimams.
Specialūs reikalavimai vaikams ir minimalūs saugūs atstumai
Standarte taip pat atsižvelgiama į specialius vaikų apsaugos reikalavimus, nes jie gali siekti pro apsauginių konstrukcijų angas. Vyresniems nei 3 metų vaikams turi būti taikomi specialūs minimalūs saugūs atstumai, kurie skiriasi nuo taikomų suaugusiesiems.
Apsauginių konstrukcijų stebėsena ir priežiūra
Apsauginės konstrukcijos turi būti reguliariai tikrinamos ir prižiūrimos, kad būtų užtikrintas jų veiksmingumas. Reikia atkreipti dėmesį į bet kokius pažeidimus, deformacijas ar nusidėvėjimą, kurie gali sumažinti apsaugos lygį. Praktikoje tai dažnai tampa platesnio projektų valdymo ir eksploatacinės priežiūros proceso dalimi.
Saugos sąnaudos ir minimalūs saugūs atstumai
Saugos sąnaudos yra didelės, nes jos apima mašinų projektavimą, tinkamų apsaugos priemonių įrengimą ir priežiūrą. Įmonės dažnai taupo saugos sąskaita, o tai yra žalinga dėl kelių priežasčių. Pirma, tai gali lemti sunkius nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus, kurie brangiai kainuoja medicininiu ir teisiniu požiūriu. Antra, neapgalvotos aptvėrimo sistemos gali trukdyti darbui, jei jos netinkamai suprojektuotos ir parinktos, o tai mažina veiklos efektyvumą ir didina riziką, kad darbuotojai nesilaikys saugos procedūrų.
Kitas pavyzdys – mašinų apsauga naudojant įvairių tipų gaubtus. Pagal LST EN ISO 13857, jei angos plotis yra 20 mm, saugus atstumas iki pavojingos zonos turi būti 120 mm, kad būtų neįmanoma pakišti piršto po apsauga.
Santrauka Tinkamų minimalių saugių atstumų užtikrinimas ir apsauginių konstrukcijų taikymas pagal LST EN ISO 13857 yra būtini siekiant apsaugoti darbuotojus nuo patekimo į pavojingas zonas. Tinkamai suprojektavus ir prižiūrint šias apsaugos priemones, galima veiksmingai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir apsaugoti darbuotojų sveikatą. Saugos sąnaudos yra didelės – įmonės dažnai bando taupyti saugos sąskaita, o mašinų apsaugos neretai apsunkina darbą, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad projektuotojai ne iki galo apgalvojo sprendimą. Tokiais atvejais svarbi ir atitiktis mašinų saugos reikalavimams bei CE atitikčiai.
Pramonės automatika ir minimalūs saugūs atstumai
Pramonės automatika atlieka svarbų vaidmenį didinant efektyvumą ir saugą gamybos įmonėse. Pažangių valdymo ir stebėsenos sistemų taikymas leidžia automatizuoti gamybos procesus ir kartu sumažinti riziką, susijusią su patekimu į pavojingas zonas. Jutiklių, šviesos užtvarų ir avarinio stabdymo įrenginių naudojimas gali reikšmingai pagerinti operacijų saugą ir kartu užtikrinti atitiktį tokiems standartams kaip LST EN ISO 13857.
Pramoninių mašinų gamyba ir minimalūs saugūs atstumai
Pramoninių mašinų projektavimas ir gamyba turi atitikti griežtus saugos reikalavimus, kad operatoriai ir kiti darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų mechaninių pavojų. Pramoninių mašinų gamyba apima daugybę veiksmų, įskaitant rizikos vertinimą, apsauginių konstrukcijų projektavimą ir saugos sistemų diegimą. Atitiktis LST EN ISO 13857 yra labai svarbi, nes minimalių saugių atstumų turi būti tiksliai laikomasi. Tinkamas pramoninių mašinų projektavimas reikalauja:
- Rizikos vertinimo: nustatyti galimus pavojus ir įvertinti riziką, susijusią su įvairiomis mašinos operacijomis.
- Apsaugos sistemų projektavimo: projektuojant apsaugas, barjerus ir kitas apsaugines konstrukcijas, atsižvelgti į minimalius saugius atstumus.
- Pramonės automatikos integravimo: naudoti pažangias valdymo sistemas, kurios automatiškai stebi ir valdo mašinų saugą.
- Reguliarios priežiūros ir patikrų: užtikrinti, kad visos apsaugos sistemos būtų visiškai funkcionalios ir veiksmingos.
Standartas LST EN ISO 13857 yra suderintas su Mašinų direktyva 2006/42/EC, todėl jis taikomas kartu su dauguma standartų, naudojamų projektuojant ir gaminant specialiąsias bei pramonines mašinas. Pavyzdžiui, standarte LST EN 14120 aptariami įvairūs apsaugų tipai, kurie gali būti naudojami kartu su LST EN ISO 13857:2020-03 pateiktomis saugių atstumų gairėmis. Tokie reikalavimai ypač aktualūs tokiose srityse kaip automobilių pramonė, elektronikos pramonė ir puslaidininkiai, farmacijos pramonė ar geležinkelių pramonė, kur saugos sprendimai turi būti tiksliai pritaikyti prie konkrečių procesų.
Minimalūs saugos atstumai projektuojant mašinas
Standartas nustato mažiausius saugius atstumus, skirtus užkirsti kelią patekti į pavojingąsias mašinos zonas. Jis apima, be kita ko, pasiekimą iš viršaus, virš apsauginių konstrukcijų ir aplink jas, taip pat per angas.
Jos nustatomos remiantis antropometriniais ir biomechaniniais duomenimis bei rizikos vertinimo rezultatais. Standartas taikomas 14 metų ir vyresniems asmenims, o siekimo pro angas kontekste taip pat atsižvelgia į vyresnius nei 3 metų vaikus.
Standartas išskiria mažą riziką (pvz., nedideli sužalojimai) ir didelę riziką (pvz., lūžiai arba amputacijos). Apsaugos priemonėms taikomų reikalavimų parinkimas turėtų būti grindžiamas mašinos rizikos vertinimu.
Esant mažai rizikai, mažiausias atstumas yra 2 500 mm, o esant didelei rizikai – 2 700 mm. Pavojingos zonos aukštis turi būti projektuojamas atsižvelgiant į šią rizikos kategoriją.
Jei plyšio plotis yra 20 mm, mažiausias atstumas iki pavojingos zonos turi būti 120 mm. Jei angos plotis yra 80 mm, mažiausias saugusis atstumas yra 850 mm.